- rationalistic pedagogy
- racionalistinė pedagogika statusas T sritis švietimas apibrėžtis Pedagogikos kryptis sprendžiant ugdymo problemas pabrėžianti proto vaidmenį. Racionalizmo terminas pradėtas vartoti XIX a., nors jau graikų filosofas Parmenidas protą laikė tiesos kriterijumi. Racionalizmo pradininkas R. Dekartas (1596–1650) protą laikė žmogaus esme, gebėjimu pažinti aplinką ir save. Protu žmogus suvokia, kad jis egzistuoja (cogito, ergo sum – mąstau, vadinasi, esu). Proto vaidmens reikšmę žmonių veiklai ypač pabrėžė švietėjai, filantropinės pedagogikos atstovai. Visagalio proto vaidmenį sumenkino I. Kantas, bandydamas suderinti racionalistinę filosofiją su sensualistine (empirine), o jį visiškai nuvertino pozityvizmas, neopozityvizmas, iracionalizmas, egzistencializmas, froidizmas ir šiomis filosofijos kryptimis grindžiamos pedagogikos kryptys. Racionalizmo pedagogika dar vadinama intelektualistine. Intelektualistinės tendencijos ypač reiškėsi naujųjų laikų didaktikoje. Jau XIX a. J. H. Pestalocis ieškojo vaiko proto elementų, kuriuos reikia plėtoti (skaičius, forma, žodis). J. F. Herbartas tokiu elementu laikė asociaciją. Jo didaktika grindžiama asociatyvizmu. XX a. buvo pripažinta Ž. Pjažė intelekto struktūros elementų lavinimo teorija, kognityvi asmenybės koncepcija, nors ir jos sulaukė kritikos. kilmė lot. rationalis – protingas atitikmenys: angl. rationalistic pedagogy vok. Rationalismus in der Pädagogik rus. рационализм в педагогике
Enciklopedinis edukologijos žodynas. 2007.